kosmogonininkas

kosmogònininkas, -ė smob. (1) žr. kosmogonistas: Visi tarybiniai kosmogonininkai sutinka, kad sąlygos spiečiui atsirasti (užgrobimo ar kitu būdu) buvo palankiausios tuo metu, kai susidarė pati Saulė (sov.) sp.